Kaip mes bandėme Ingress Prime

@Nazgulster įspūdžiai

Na ką-gi, ateina laikas – kai viskas turi keistis, ta proga, kad praeitą savaitę pirmą kartą pasnigo – reikia pabandyti visą dieną gyventi tik su Ingress Prime – nespjaunant ir nemetant per petį.

Ta mintis atrodė labai gera gal kokias 15 žaidimo minučių… po to jau norėjosi grįžti į seną. Bet mūsų protėviai dar ne taip kentėjo – reikia ir prisiversti.

Pirmiausia, kas krito į akis – tai interfeiso tamsumas. Šitas žaidimas subalansuotas žaisti naktį arba žiemą (na kas beveik yra tas pats). Atlikus glyfinimo tualete testą, nors ir senasis ingresas nebuvo šviesus, bet vasaros perspektyvos vis labiau neramina.

Čia matoma ne dviejų ingreserių kova tunelyje, o aš pati skirtingose fotografijose su tuo pačiu portalu ekrane – tik skirtingais ingress klientais.

Kas žudo labiausiai: linko animacija – kuo portalas į kurį linkini toliau, tuo ilgiau piešia plaukiantį linką… ir piešia… ir piešia… ir piešia…

Kas dar? Žybsintys skaičiai 1-2-3 prieš pagaliau glyfinant. Ypač tamsoje tai nedžiugina – nes žiebia į akis šviesos – senojo ingreso mirkčiojimas buvo šiek tiek ramesnis.

Spalvų paletė ir grafika labai primena seną Unreal, na kai 3d dar buvo toks pseudo, o gudresni gamedevai išvis išsiversdavo elektrinėmis spalvomis

(Na maždaug taip, tik dar purpurinės papildomai)

Kai parodžiau savo draugei, kuri dar neturi galimybės pabandyti, stebėjau kaip jos vienas antakis vis kyla aukštyn ir gūžčiojau pečiais į tokius retorinius klausimus “Kodėl jie taip padarė? Juk kraštuose pikseliai matosi! Kam tos papildomos animacijos?”, kiek jos išvada – anksčiau skeneris išties buvo panašu į tai, ką naudotų “agentas”, dabar tai kažkoks eilinis žaidimas, kaip Father.io Tactical (amžiną atilsį) ar net Delta-T.

Kas patiko: pagaliau galima paslėpti padarytas misijas, galimybė ištrinti daugiau rūšių itemų, kaip nuotraukų albumus telefone ir (*gitaros solo*) vienu pirštu apsukamas ekranas!

Visa kita: viskas yra išgyvenama, priprantama – tiek kad naujokai dabar turės didelį pranašumą prieš senius, nes jie neturi per 5 metus įsikaltų įpročių ir refleksų, o mums reikės kažkaip adaptuotis.

Dėl lago, interfeiso konvulsijų ir kitų nelaimių labai pykti negaliu, nes visgi tai dar tik beta – todėl sunku vertinti, gal daug kas yra tik betos kaltė.

Ko dar norėtųsi: kovinio režimo su minimizuota grafika 😉


@Dzeimis pastebėjimai iš bannerio darymo su Ingress Prime…

Pliusai:

  1. Misijų user interface labai padeda kad leidžia paslėpt padarytas misijas. Padarius misiją iškart atsidaro sąrašas kur galima greitai rasti sekančią. Žmogui šalia dariusiam banerį su originaliu klientu šitoj vietoj buvo sunkiau nes nuolat tekdavo ieškot sekančios misijos, kuri dažnai nebūdavo pačiam viršuj.
  2. Bendra pasikeitusi žaidimo išvaizda erzina mažiau nei atrodė žiūrint į screenshotus – nors prie pačio user interface priprast dar bus ką veikti…
  3. Baterijos naudojimas: iš screenshotų ir girdėtų atsiliepimų atrodė kad bus labai blogai. Pasirodo, nebuvo. Prieš pradedant banerį prisijungiau prie kelių pažįstamų prie pokemonų reido ir baterija seko,>seko, kol prie 20% telefonas tiesiog išsijungė nespėjęs net atsisveikint. Kroviausi telefoną iš powerbanko kol nuvažiavau iki banerio pradžios ir per pirmas kelias misijas, o po to be powerbanko ėjau tikrai ilgiau nei su pokemonais.
  4. Ekranas tikrai draugiškesnis akims tamsoje. Net su mažiausiu ryškumu tamsoje žaidžiant tarp daugiau portalų/fieldų ekranas akindavo, o nuo blyksėjimų prieš glyphus išvis skaudėdavo. Pasišviesinus ekraną visai gyvent galimą ir dieną, nors kiek didesnis kontrastas gal ir nepamaišytų.
  5. Misijose kuriose yra ištrinti portalai, jie neberodomi kaip “Unavailable”. Smulkmena, bet vis tiek #smagu kad mažiau tokių confusinančių dalykų. Taip pat daug visokių kitokių smulkmenų, kurios jau ne kartą buvo paminėtos kitur (mass recycle, greitas power cube valgymas, iš pagrindinio screen’o matomas inventoriaus laisvumas ir panašiai)

Su beta versija susiję minusai:

  1. Per 4 valandas žaidimo – 4 freeze. Neturėtų stebint testuojant beta versiją, na o bet tačiau vis tiek nemalonu. Deja žaidimas net nepaliko jokio logo, kad būtų galima išsiųst developeriams.
  2. Įpusėjus banerį pastebėjau kad trekker medalio statistika neauga, nors tikrai vaikščiojau pakankamai negreitai ir pakankamai daug. Padidėjusių kilometrų nerodė ir senas klientas. Tiesa, po gerų kelių valandų trekkeris pasivijo, tai iš esmės nieko baisaus, nors buvo kiek neramu kad veltui vaikščiota kai iki medalio tiek nebedaug buvo likę 🙂 baneris buvo baigtas apie 19 val, medalis pasivijo jau 21 val.
  3. Tikrinant kas ten kaip su Trekker statsais, pahackinau misijos portalą iš seno kliento. Sename kliente misija tęsėsi, naujame – toliau atkakliai prašė pahackint tą portalą, net ir pabandžius pralaukti cooldown’ą. Nesinorėjo gaišt laiko kartojant maršrutą jei kartais neužskaitytų misijos, tad tą misiją teko pabaigti su senu klientu, o praimą – perkrauti.

Realūs minusai:

  1. Deploy meniu nemalonus, neaišku kuris rezonatorius šiaurinis. Atsidarius portalą labai norisi upgradinti rezonatorius iškart, nespaudžiant deploy nes nelabai tie deploy/overview screenai ir skiriasi. Taip pat nesiekiant portalo iš deploy meniu negalima pasirinkt rezonatoriaus, kurį nori upgradint, todėl pravažiuojant tą padaryt dabar bus sunkiau.
  2. Daiktų mėtymas… Kadangi bandžiau padėti kartu buvusiam žmogui pasikelt lygį, visus raktus kuriuos ištraukdavau iš portalų einant mėtydavau po vieną. Sename ingresse atsidaryti inventorių (kuris pasilikdavo paskutinėje atidarytoje kategorijoje) ir mėtyt artimiausius raktus reikėjo 3 paspaudimų (inventorius -> raktas -> drop). Naujame – penkių (Inventorius -> raktai -> raktas -> rakto meniu -> „drop”). Gerai kad dar nepaklausia ar tikrai nori mesti…
  3. Specialūs itemai (aegiai, quantumai, lawsonai ir t.t.) iš pirmo žvilgsnio nelabai skiriasi nuo paprastų itemų.
  4. Laikant telefoną kaire ranka iš portalo meniu nykščiu nelabai pavyksta pasiekti modų nes baisoka pamesti telefoną.
  5. Apačioje dešinėje neįmanoma pasidaryti kad matytųsi logas, o ne alertai. Logas matomas tik ekrano viršuj, tačiau jis po kurio laiko pasislepia (kaip ir žaidėjo avataras ir greito power kubų valgymo mygtukas). Kad jie vėl atsirastų, reikia atsidaryt meniu ir vėl iš jo išeiti.
  6. Animacijos kai kiti žaidėjai linkina, fieldina, stato arba griauna portalus ir t.t. Just… nereikia. Kai šalia linkina vienas-du žmonės, dar viskas ok, bet per visokius renginius kur žaidimo matomu spinduliu kažką veiks dešimtys-šimtai žmonių, ekranas turėtų raibuliuot nuo animacijų…
  7. Įprasti itemai shope (ne one-time purchase kaip key lockeriai arba frackeriai kurie naudos duoda visiems): just no. Nope nope nope nope. Seriously, nope

Business Trip to Bucharest, Romania with some Ingress.

Vienas iš ENL agentų, kurį jau seniai visi matė žaidžiantį, @xor22h iškeliavo į Rumuniją. Nors tiksliau būtų sakyti, jog buvo išsiųstas, o ne iškeliavo.

Taip, tai nebuvo pažintinė kelionė ar atostogos. Tai buvo darbo komandiruotė, bet negi nepasinaudosi proga prisimint Ingress kai nusimato bent keletas unique portalų?

Kelionė: Kaunas – Vilnius – Viena – Bukareštas

Kelionė nebuvo trumpa. Iškeliavau pirmadienio rytą, teko keliauti dviem traukiniais, dviem lėktuvais ir pasiekti viešbutį su taksi.

Vilnių pasiekiau greituoju traukiniu iš Kauno, sėdėjau patogiai pirmojoje klasėje ir kelionė neprailgo. Nuo Vilniaus iki Vilniaus oro uosto irgi keliavau traukiniu, nors tai tik 7 min. kelionė.

Pasiekiau oro uostą. Praėjau apsaugą, pasiekiau reikiamus vartus ir laukiau savo pirmojo plieninio paukščio. Ir pirmojo netik šiandien. Pirmojo apskritai. Dar nebuvau niekad skridęs lėktuvu. Laukiu nekantraudamas, mano vieta aišku šalia lango. 🙂

Ir štai, pirmasis paukštis, EMBRAER E95. Sulaipino, išklausėm saugumo instrukcijas, ir pirmyn link pakilimo tako. Kylam!

Pakilom, skrydis neprailgo, viso labo 1:40h, nusileidom Vienos oro uoste, kur realiai turėjau 50 min iki kito lėktuvo pakilimo. 20min iki laipinimo pradžios. Oro uostas milžiniškas. Net einant link vartų legendos su laiku reikalingu nueiti iki vienų ar kitų vartų. Tas jausmas kai matai, kad iki tavo vartų vien eiti gali tekti 10 min.

Anyways, iš oro uosto wifi dar spėjom parašyti kad nusileidom, leisti ENL agentams iš Lietuvos paspėlioti kur mes toliau skrisime, nes beveik niekas nežinojo. Spėjimų tiesa sakant buvo labai įdomių.

Šį kartą mūsų lėktuvas jau buvo kiek didesnis, gavom AIRBUS 320. Beje, pakilus gavome nemokamą Wi-Fi, taigi galėjau spaminti iš dangaus. Kaip sakant rašyti ir dalintis nuotraukomis tiesiai iš debesies.

Arrival

Nusileidus Bukarešte pasitiko taksi vairuotojas. Na kiek kitokio taksi, tai buvo BlackCab kurį užsakė klientai pas kuriuos važiauvau. Kažkodėl jau buvau girdėjęs, kad pas juos geriau neimti standartinio geltono taksi. Jau oro uoste pastebėjau tuos geltonus taksi, bet beveik visi iki vieno buvo labai seni. And I mean it. Rumunų geltonųjų taksi auto parkas labai labai senas. Turbut drąsiai galėčiau sakyti, kad visi senesni už lietuvių 🙂 Tuo tarpu BlackCab mane pasitiko su nauju juodu Ford Mondeo. Sorry, nuotraukos nepadariau. Nesu tikras ar rasčiau net ir geltono taksi nuotraukų.

4.5 dienos, 2 baneriai, kažkiek unique ir neaiškus kiekis kilometrų

Pirmadienį pasiekęs viešbutį (apie 19h) nepuoliau ieškoti miesto centro ar banerio. Norėjosi pailsėti, tad užteko viešbučio „naminio”, kad neprarasti savo 900+ dienų sojouner’io medalio ir kelių portalų netoliese.

Antradienį susitikau su kitu kolega, kuris atvyko iš Amerikos ir supratę, kad nuo viešbučio iki įmonės ofiso vos du kilometrai, patraukėme pesčiomis. Ofisą radom lengvai. Tiesą sakant, net nustebome radę įmonės logotipą ant pastato, ypač žinodami, kad šis ofisas visai neseniai atidarytas.

Anyways, let’s get back to Ingress. Darbo dienos gale grįžau iki viešbučio, pasidėjau savo MacBook’ą, ir išlekiau ieškoti artimiausio metro (kuris, be ja, yra gal 200 metrų nuo įmonės ofiso, bet apie du kilometrus nuo viešbučio). Taigi išsvaistyti beveik 4km.

Baneris, kurį išsirinkau dar Lietuvoje, „Las Muerte„, netrumpas, 54 misijos, pagal ingressmosaik.com apie 11km, todėl reikėjo tikėtis nueiti bent 15km. Tiesą sakant, tai jau buvo panašiau į tiesą. Kurį laiką važiuodamas metro link pirmos misijos galvojau ar tikrai verta jo imtis. Ar nebus, kad nespėsiu viso įveikti ir kitą dieną tiesiog nebus laiko. Juolab, tiek Mosaik žadėjo 6+ valandos, tiek banerio aprašymas sakė, kad prireiks visos dienos.

Bet nepersigalvojau. Pasiryžau. Visos dienos neprireikė. Užtrukau kiek daugiau nei 4 valandas… Ir tai dėka mano grybavimo po 9 misijos. Kažkaip netyčia nesumasčiau, kad baigėsi misija ir įsijungiau navigaciją į neaišku kur. Koks kilometras nuo vietos kur baigėsi 9 misiją. Kai supratau teko pėdinti atgal.

Pati misija nebloga, kiekviena misija prasideda klausimu „kuri čia misija”, kuris dažniausiai būna ant prieš tai buvusios misijos paskutinio portalo. Daug vaikščiojimo ratais po senamiestį. Kelias vietas tikrai praėjau bent po 3 kartus.

Portalai mieste dauguma žali, daug kur tiesiog hackinau ir/arba upgradinau vieną/du rezonatorius taupydamas laika. Mėlynų portalų centre radau vos kelis.

Šio banerio dėka gavau du naujus medalius: Juodą misijų (pagaliau padariau 500), ir auksinį Explorer (Visit And Hack Unique Portals, 2000). Tiesą sakant, išvykstant iš Lietuvos šitam trūko vos 36 portalų.

Po banerio užsukau pavalgyti (nors jau buvo po 22h), kol sulaukiau maisto ir pavalgiau supratau, kad į viešbutį metro nebevažiuosiu, nes į paskutinį jau nespėju. Teko pirmą kartą išbandyti Uber’į. Tarp kitko, pas juos uber’is really cheap. Per visą laiką nebuvo kelionės, kuri kainuotų daugiau nei 5 Eur, nors nuo senamiesčio iki viešbučio geras galas kelio.

Trečiadienis… Pamenu tik, kad dirbom. Nieko Ingress related.

Ketvirtadienis. Po darbo vėl traukiau į centrą, šįkart sukčiavau, palikau savo MacBook’ą ofise, ir iškart variau į centrą. Baneris gerokai paprastesnis – „The Fire Salamander„. Pirmos dvylika misijų pasidarė labai greitai, nes jos visos tokiam nemažam parke, keli ratai po parką ir viskas. Sudėtingiau buvo pabaigti likusias šešias, nes atstumai tarp portalų iššaugo. Nors realiai veiksmas aplink tą patį parką, tik jau už parko tvoros, kartais pagrybaujant šiek tiek į šonus. Užtrukau kokias dvi su puse valandos.

Po banerio pasigavau savo kolegą iš USA, bandėm išsirinkti, kur valgyti, bet visur arba TripAdvisor/Google sakė, kad šūdas, arba nebuvo nė vienos vietos. Finale nusprendėm pasiimti po vietinį kebabą ir užsukom alaus į „Beer O’Clock”. Jie turi ten net 100 skirtingų alaus rušių! Vienas iš jų pavadinimu „Green Devil”. Surizikavau. Nors tai nebuvo geras sprendimas.

Penktadienis. Kaip ir paskutinė mano diena Bukarešte, nes šeštadienį šeštą ryto jau reikia būti oro uoste, tad banerio net neplanavau. Bet netyčia pastebėjau kad netoli viešbučio yra didžiulis parkas su kokiu 100 unique. Dauguma arba pilki, arba mėlyni. Ryte dar tikėjausi po darbo į jį nueiti…

Darbo dienos metu dar apturėjom gaisro pratybas. Buvo evakuotas visas verslo centras ir keli aplinkiniai pastatai (Tame tarpe ir ORACLE pastatas). Palukuriavom lauke kokią valanda. Vietiniai sakė, kad gaisro pratybos pas juos įprastas dalykas. Vyksta praktiškai kas dvi savaites. Gal ir gerai? Nes nesimatė jokios panikos ar pan. Įdomu kas dėtusi Lietuvoje?

Nors darbo dieną baigėme kiek anksčiau, su visa komanda nuklydome į alaus barą, vėliau su keliais kolegom patraukėm į tą patį senamiestį užkąsti.

Užkąndom. Tik įšėjom gal puse vienuolikos. Spėjom į paskutinį metro ir gryžom į viešbutį.

Ramybės nedavė mintis apie Unique’us netoliese. Unique’ai ar miegas? Štai kur klausimas. Laimėjo unique’ai.

Deja, vaikštant po parką paaiškėjo, kad dalis tų unique, ypač tie, kur pilki žemėlapyje, naktį nepasiekiami. Nes parke dar yra uždara teritorija. Kurioje kažkoks rumšiškių tipo muziejus. Su tvora, apsauginiais ir pan.

Gryžau apie 3h nakties. Liko dvi valandos pasnausti, ir kelionė link oro uosto namo.

Notes:

  • Su WebCheck’inu dvi valandas prieš skrydį nėra ką veikti. Mano nuomone – 1h per akis praeiti pro apsaugą.
  • Prieš einant unique’ų naktį vertėtu pasidomėt pas vietinius ar jie prieinami.
  • Batai, batai ir dar kartą batai…

Pirmosios komandos įveikusios kryžių iššūkį nuotykiai ir įspūdžiai

Verutė

Pasirodė kryžių baneris… Pamačiau, pirma mintis – pfff… niekas jo gi nedarys. ?
@KrisTayio sako, nori kartu daryt?
Tai aišku! ?
Ot tai Butkevičiaus manevrai… ?
Nu bet kai tokie žmonės… Tai su šitais ir kryžių nebijau.
Atvažiavo visi, mane susirinko… Įsodino į bagažinę ir išvažiavom apsikabinę skaniukus.
Tolimas kelias X…

Pakeliuj iki kryžiaus išankstinis picų užsakymas, na ir važiuojam medžiot į neryšio zonas. Kryžius, kryžius, oo, dvaras, kryžius… Ir pasiimam picas ir tą didelį koldūną. Valgom važiuojant, nes gi skubam. O kaip saugiai skubam… ??? Baisiausia kas gali nutikt – tai ore pakibęs koldūnas, nes vairuoja moteris, kuri ruošiasi Dakarui. ???

Kryžius prie kryžiaus, unykas prie unyko ir vis skaitliukai sukasi. Bet kuo tamsiau, tuo giliau į miškus veža. Ir na… Ne visur iš pirmo karto, bet užveža… ? Nes kai jau visai sunku, gi turim Alfa Mantą. ? O dar labai keistas potyris, kai @makaronas mašiniuką vienu pirštu buvo galima pastumt. Ne visada. Kartais ir visa komanda darbavos įsirėžus, bet… bet…

O kur tiesioji, rodos, ten kelią kerta traukiniai.

Pravažiavę didžiulę atkarpą radom prieglobstį su vakariene ir naminiu vynu žibančių akių namuose. O dar porai valandų ir lovų paskolino ?

Labai dėkingi ir laimingi ryte iškeliavom pasveikinę kas saulę, kas Lietuvą, kas tinderio simpatiją… ?

Ir tęsėsi kryžiaus žygiai ciongų rekordininko kryžių kalno link. Ir jau nuo ryto visokios dvasingos ir asmeninės temos prasidėjo.

Toliau skaityti „Pirmosios komandos įveikusios kryžių iššūkį nuotykiai ir įspūdžiai”